Anglų teisės kalba – kokia prasmė jos mokyti ir mokytis?
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2011, Vol 19, Issue 0
Abstract
Šiame straipsnyje nagrinėjama specialiosios užsienio kalbos – anglų teisės kalbos dėstymo problemos ir iššūkiai. Nors anglų teisės kalbos paklausa po truputį didėja, šiuo metu tai nėra populiariausia disciplina iš Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų centro studentams siūlomų dalykų. Gausesnės studentų ir ne studentų gretos kasmet pageidauja mokytis įvairių sudėtingumo lygių bendrosios anglų kalbos Specialioji užsienio kalba palyginti su bendrine anglų kalba ir iš besimokančiojo, ir iš dėstytojo reikalauja daugiau laiko, jėgų ir pasiruošimo, tačiau, kita vertus, ją mokantis ir mokant nebereikia apsiriboti įprastomis gramatikos taisyklėmis ar bendro pobūdžio temas analizuojančiais tekstais. Straipsnyje nagrinėjama specialiosios anglų kalbos dėstymo istorija, aptariama medžiaga, kuri naudojama per anglų teisės kalbos užsiėmimus, apibūdinami juos lankantys studentai. Asmeninė autorės patirtis rodo, kad ruošiantis dėstyti specialiąją, šiuo atveju, anglų teisės kalbą, geriausia konsultuotis su šį dalyką dėstančiais, kartais net įgijusiais teisinį išsilavinimą, užsienio specialistais, anglakalbiais, susibūrusiais į tokias tikslines profesinės kalbos dėstymo organizacijas, kaip „TransLegal“, EULETA, IATEFL SIG (specialių poreikių grupės), kurios yra sukaupusios nepalyginamai daugiau informacijos apie dalyką, šaltinius ir metodus. Straipsnyje aptariama dabartinė teisės kalbos mokymosi situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose bei analizuojami besimokančiųjų poreikiai, gebėjimai ir studijų rezultatai. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda studijuojančiųjų, kuriems geri užsienio kalbos įgūdžiai reikalingi ne dėl turistinių paskatų, bet dėl atsiveriančių profesinio tobulėjimo ar karjeros galimybių. Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare, jos teisinė sistema turi būti plačiai prieinama, suprantama ir gerbiama ne tik namuose, bet ir užsienyje.
Authors and Affiliations
Aušra Labokaitė, David Ludvigsen
Keywords
Related Articles
- EP ID EP97559
- DOI -
- Views 102
- Downloads 0
О семантической параметризации русских номинаций говорения
В данной статье рассматриваются лексические единицы, означивающие в русском языковом сознании различные типы говорения. Материалом для анализа послужили отдельные глаголы и фразеологизированные сочетания, зафиксированные...
CTCES projektas: daugiakalbystė, dvikalbystė ir socialinė realybė
Tarptautinio projekto ,,Pasienio gelbėjimo tarnybų darbuotojų kalbinės kompetencijos skatinimas“ (toliau straipsnyje CTCES (Communication Training in Cross-border Emergency Services)) tikslas — sukurti el. mokymo(-si) p...
Bendrinės lietuvių leksikos duomenų bazė – ne elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
Trumpai apţvelgus aplinkybes, kurioms susiklosčius gimė idėja kurti Bendrinės lietuvių leksikos duomenų bazę, priminus jos paskirtį ir uţdavinius bei patikslinus anksčiau skelbtą Bazės duomenų struktūrą, straipsnyje nag...
Automatinis skiemenavimas: problemos ir jų sprendimas
Natūraliai pasakytame ţodyje tarp skiemenų nėra ryškių fonetinių ribų. Kalbai svarbesnis skiemenų skaičius, o ne tikslios ribos tarp jų. To uţtenka ir kuriant skiemenavimo įrankį kalbos kompiuterinio apdorojimo reikmėms...
Developing Listening Skills in CLIL
Listening, like reading, writing, and speaking, is a complex process best developed by consistent practice. Listening is the vital skill providing the basis for the successful communication and successful professional c...