Emocijos ir socioerdvinė segregacija Lietuvos didmiesčiuose: ar aš galiu ką nors pakeisti?
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 2
Abstract
Remiantis gyventojų apklausa, atlikta tyrimo „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ metu, šiame straipsnyje analizuojami socioerdvinės poliarizacijos ir segregacijos procesai „iš apačios“, t. y. tai, kaip patys žmonės, gyvenantys įvairiuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų rajonuose, suvokia savo galimybes prisidėti prie kaimynystės kai- tos ir paveikti vietinės valdžios sprendimus. Analizė atskleidė, kad šiuose miestuose gyvenantys žmonės nepasitiki savo jėgomis ką nors keisti ir netiki, kad įmanoma padaryti poveikį valdžios sprendimams. Vilniaus mieste savo galimybes tiesiogiai keisti savo gyvenamąją aplinką kritiškiausiai vertina miesto centro gyventojai. Taip pat egzistuoja didžiausia tikimybė, kad kritiškiausiai savo galimybes paveikti vietinės valdžios sprendimus vertins daugiabučių mikrorajono gyventojai. Kauno mieste ši dinamika gerokai nuoseklesnė: yra tikimybė, kad savo galimybes tiek asmeniškai keisti, tiek paveikti vietos valdžios sprendimus kritiškiausiai vertins darbo klasės rajono tipo gyventojai, o pozityviausiai – daugiabučių mikrorajono gyventojai. Klaipėdoje tikimybė, kad gyventojai patys galėtų prisidėti prie kaimynystės kaitos, yra gana panaši tiriamose miesto zonose, tačiau, kaip ir Kaune, kritiškiausiai savo galimybes paveikti vietos valdžios sprendimus vertina darbo klasės rajone gyvenantys respondentai. Galima teigti, kad nepasitikėjimas savo ir valdžios galimybėmis ką nors keisti trukdo kurtis teigiamoms, socialiai vie- nijančiomspraktikoms.Taiypačryškutuosegyvenamuosiuoserajonuose,kuriesocioekonominėsgerovės hierarchijoje yra žemiausiai (darbininkų gyvenamieji rajonai ir sovietinio tipo mikrorajonai).
Authors and Affiliations
Artūras Tereškinas, Apolonijus Žilys
Keywords
Related Articles
- EP ID EP105551
- DOI -
- Views 130
- Downloads 0
Convicts’ Masculinity in the Lithuanian Convict Subculture and the Polish Convict “Podculture”
The relation between masculinity as a social construct and criminology is significant to the investigation of criminality. Therefore, correctional facilities and prisons become important spaces for the masculinity resear...
Lone Mothers, Consumption and Social Exclusion
This article analyzes consumption resources and practices of lone mothers with under-aged children and is based on the results of the qualitative biographical interviews conducted in 2013 in Lithuanian urban areas. Consu...
Politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška Lietuvos demokratijoje
Remiantis 4 fokus grupių interviu duomenimis iš 2 miestietiškų ir 2 kaimiškų vietovių, straipsnyje identifikuojama politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška, esminga demokratijos konsolidacijai Lietuvoje...
Pilietiškumo konstravimas globalumo kontekste: NVO vaidmens kaita Lietuvoje
Remiantis globalizacijos teorijų įžvalgomis ir atkreipiant dėmesį į pilietinės visuomenės raidą pokomunistinėse šalyse, straipsnyje pateikiama nevyriausybinių organizacijų vaidmens kaita Lietuvoje globalumo kontekste. Gl...
Nematomų sienų apsuptyje: religinių mažumų socialinės atskirties raiška šiuolaikinėje Lietuvoje
Straipsnyje, remiantis kokybinio tyrimo, focus grupės ir pusiau struktūruotų interviu su religinių mažumų bendruomenių nariais, analizuojami šių socialinių grupių socialinės atskirties šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje...