Globos namų gyventojų požiūris į senatvę

Apply

Globos namų gyventojų požiūris į senatvę

Journal Title: Profesinės Studijos: Teorija ir Praktika - Year 2008, Vol 4, Issue 4

Abstract

Senėjimas ir seni žmonės tapo viena aktualiausių temų šiandieninėje visuomenėje. Visuomenė, o ypač mokslas, pradėjo domėtis senatve ir senėjimo procesais, senėjimo pasekmėmis, ligomis, senų žmonių savijauta, jų socialine padėtimi. Tai tapo ypač aktualu, kai pradėjo daugėti senų žmonių ir ilgėti jų gyvenimo trukmė. Senyvas amžius ilgą laiką buvo suvokiamas tik kaip natūralus individo gyvenimo eigos laikotarpis. Kintant socialinei situacijai, formuojantis naujoms socialinėms sąlygoms, visuomenėje atsiranda ir naujos socialinės problemos. Senyvo amžiaus žmonių grupė visuomenėse daro reikšmingą poveikį socialiniam gyvenimui ir kartu yra jo veikiama (Leliūgienė, 1997). Analogiškas procesas vyksta ir mažesnėse bendruomenėse, kur dominuoja seno amžiaus žmonių grupė. Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventojai – seno ir pagyvenusio amžiaus asmenys. Siekiant visos gyventojų bendruomenės gerovės, negalima ignoruoti atskirai grupei (šiuo atveju – senų žmonių grupei) kylančių problemų, o būtina ieškoti optimaliausio jų sprendimo. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems pensionatuose ar senelių globos namuose, reikėtų susipažinti su pagyvenusių žmonių esama situacija, pažinti jų poreikius bei juos įvertinti, norint tinkamai teikti paslaugas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad 68,75 proc. respondentų jaučiasi patenkinti gyvenimu ir laimingi. 78,12 proc. jų dažnai atrodo, kad nuostabu būti dar gyvam, nelyginant dabarties su praeitimi. Senatvėje pablogėja fizinė ir psichologinė sveikata, dvasinis ir socialinis gyvenimas, tačiau 71,88 proc. respondentų nenorėtų su grįžti į jaunystę. Vadinasi, senatvė yra geriausias amžius, kuriame jie gyvena. Gyvenimas globos namuose suteikia saugumo jausmą ir 2/3 jų įsitikinę, jog visada sulauks pagalbos.

Authors and Affiliations

Regina Borisova

Keywords

EP ID EP91513
DOI -
Views 62
Downloads 0