Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas?
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 2
Abstract
Straipsnyje analizuojami rezidenciniai skirtumai ir diferenciacija Lietuvos modernia- jame mieste ir stengiamasi atsakyti į klausimą, ar šie skirtumai suponuoja ir atkartoja Vakarų šalių miestuose matomas ryškesnes segregacines nelygybės formas. Svarbu apžvelgti ne tik įvairius miesto sociologijos ar miesto studijų teorijų rezidencinių skirtumų ir jų santykio su segregacija aiškinimus, bet ir pasigilinti, kaip šios teorijos vertina ir analizuoja du modernaus miesto projektus – sovietinį ir kapitalistinį miestą. Remiantis dviejų (neomarksistinės ir neovėberistinės) naujosios miesto sociologijos teorijų debatais, analizuojami tyrimo „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ kiekybiniai apklausos duomenys, surinkti 3 Lietuvos didmiesčiuose – Vil- niuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gauti rezultatai neleidžia teigti, kad Lietuvos miestuose egzistuoja ryški segregacija ar poliarizacija, bet pastebima rezidencinių skirtumų. Galima daryti tam tikras prielaidas apie gentrifikaciją ir daugiabučių rajono sovietiniais metais turėto statuso redukciją: nors abu rajonai yra gana mišrios rezidencinės kompozicijos ir nepasižymi dideliais rezidenciniais skirtumais, vis dėlto tam tikri namų ūkio rodikliai (pvz., namų ūkio amžius) ir saviidentifikacijos kintamieji ganėtinai gerai skiria šiuos rajonus. Be to, vertinant vidinę rajono struktūrą, homogeniškiausi yra darbo klasės ir priemiesčių gyventojai bei šeimos, kurias apibūdina dvi gana skirtingos ir poliarizuotos sociodemogra- finės ir socioekonominės struktūros, tad ir šių miesto rajonų rezidenciniai skirtumai yra bene ryškiausi Lietuvos moderniajame mieste. Atsižvelgiant į posovietinio miesto kontekstą galima teigti, kad nors minėti rezidenciniai skirtumai egzistuoja, ryškesnės segregacijos, kuri aptinkama Vakarų miestuose, nėra. Vis dėlto galima tikėtis tam tikrų intensyvesnių socialinės atskirties procesų miesto rajonuose, panašių į vykstančius Vakarų šalių visuomenėse; kita vertus, posovietinis modernaus miesto kontekstas išlieka visai reikšmingas fenomenas iki šių dienų.
Authors and Affiliations
Apolonijus Žilys
Keywords
Related Articles
- EP ID EP110988
- DOI -
- Views 121
- Downloads 0
Social Exclusion and Criminalization: the Case Study of Homeless Ex-convicts
Using insights of criminological and sociological theories, the article explores the dynamic connection between incarceration and homelessness and identifies specific vulnerabilities related to unemployment, family backg...
The study about post-communist transformations
Book review: Zenonas Norkus. Kokia demokratija, koks kapitalizmas?: post-komunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 742p.
Socialiniai nuosavybės santykiai ir mokestis už aplinkosaugos paslaugas: Meksikoje esančios kaimo bendruomenės atvejis
Straipsnyje analizuojamas atvejis Chichila kaimo bendruomenės (meksika), kuri įgy- vendino vietinį mokesčio už aplinkosaugos paslaugas, teikiamas kaimyniniam Taxco miestui, projektą. meksikos įstatymuose pripažįstami ski...
(W2.0) Public Sphere: chinese discourse in Lithuanian Users’ Generated content
The main idea of the article is to define and detect the changes in lithuanian identity construction in relation to ethnic Other. for this reason, users’ generated content, i.e. readers’ comments as a polyphonic text cre...
Rizikos konstravimas valdysenos teorijos požiūriu
Straipsnyje aptariama, kaip valdysenos teorija gali būti panaudota tiriant rizikos konstravimą. Vėlyvosios modernybės pasaulyje rizika suprantama kaip sudėtingas socialinis klausimas, į kurį įvairūs suinteresuoti dalyvia...