UKRAINA IR VYŠEGRADO GRUPĖS ŠALYS: SOCIALINĖS VERSLININKYSTĖS ASPEKTAI

Apply

UKRAINA IR VYŠEGRADO GRUPĖS ŠALYS: SOCIALINĖS VERSLININKYSTĖS ASPEKTAI

Journal Title: Role of Higher Education Institutions in Society: Challenges, Tendencies and Perspectives - Year 2013, Vol 1, Issue 2

Abstract

Socialinių įmonių socialiniai ir ekonominiai kriterijai, žinomi kaip EMES kriterijai, buvo nustatyti pagal ES-15 tyrimus. Pastaraisiais metais šie kriterijai buvo pritaikyti ir pakeisti Rytų ir Vidurio Europos kontekste. Pagal EMES apibrėžimą socialinės įmonės skiriasi ekonominiais ir socialiniais rodikliais, tokiais kaip veiklos tęstinumas, prekių ir / ar paslaugų gamyba ir pardavimas, ekonominės rizikos lygis, minimali apmokama suma už darbą, aiškus tikslas teikti naudos bendruomenei, sprendimų priėmimas nesiremiant kapitalo nuosavybe, ribotas pelno paskirstymas. Dėl demokratijos, decentralizacijos ir struktūrinių pokyčių socialinės įmonės Vidurio ir Rytų Europoje pradėjo atsirasti po 1989 m. Didelę įtaką šiame procese atliko ES politikos rekomendacijos prisijungusioms šalims. Per pastarąjį dešimtmetį asociacijų skaičius išsiplėtė 123 kartus Slovakijoje, 81 kartą Čekijoje, 14 kartų Lenkijoje ir 3 kartus Vengrijoje. Šis pilietinių organizacijų renesansas buvo ypač stiprus pirmaisiais perėjimo metais. Viešosios diskusijos mažai dėmesio teikė novatoriškiems sprendimams dėl socialinės apsaugos sistemų rekonstravimo arba trečiojo sektoriaus dinaminio judėjimo paslaugų komercializavimo link. Asociacijos ir fondai, skirti SĮ ir V4 sritims, Ukrainoje yra specifiniai, nes jie vykdo veiklą „iš dotacijų dotacijoms“, todėl negali ženkliai prisidėti prie darbo rinkos. Trečiojo sektoriaus organizacijų paslaugų sutartys yra smulkus sektorius ir dėl aštrių socialinių problemų vis dar suvokiamas kaip „manevrai kieme“, o ne kaip visavertė partnerė reguliaraus viešųjų paslaugų teikime. Pagrindinės priežastys, dėl kurių slopinamas tolesnis socialinių įmonių augimas ECE yra bipolinė socialinė gerovės sistema, grindžiama viešojo ir pelno sektoriuose; mažas arba vidutiniškas socialinių įmonių konsultantų, instruktorių, vadovų, administratorių, vadybininkų, socialinių verslininkų, ir apmokamų darbuotojų trečiojo sektoriaus organizacijų, teikiančių socialines ir bendruomenės paslaugas, skaičius; kapitalo trūkumas SĮ struktūros srityje; teisės aktų trūkumas, nestabili fiskalinė sistema ir t.t. Mes manome, kad socialinės verslininkystės paramos politikos pagrindinės kryptys turėtų būti šios: - inovatyvios paprastų žmonių ir teritorinės iniciatyvos bei įvairios vietinės pilietinės struktūros turėtų veikti kaip socialinės įtraukties ir bendruomenės plėtros pirminis mechanizmas; - vietinio potencialo socioekonominėje savipagalbos srityje stiprinimas ir plėtra; - naujo, alternatyvaus ir bendruomeninio finansavimo skatinimas per bendruomenės fondus, partnerystę ir pasitikėjimą, loterijas ir bendruomenės trečiojo sektoriaus fondus bei novatoriškų vietinių finansinių institucijų, palaikančių trečiojo sektoriaus / SĮ tikslus, plėtra.

Authors and Affiliations

Veronika Tovarnytska

Keywords

EP ID EP87907
DOI -
Views 146
Downloads 0