Europos bendroji aukštojo mokslo erdvė (Bolonijos procesas) kalbų politikos kontekste
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2010, Vol 17, Issue 0
Abstract
Vienu iš aukštojo mokslo sistemos reformos aspektų ir tikslų, įgyvendinant Bolonijos procesą nacionaliniame lygmenyje, laikomas tarptautiškumo stiprinimas. Tendencija, skatinanti universitetų lygmenyje studijuoti tarptautinėmis kalbomis, taip pat išplaukia iš Europos Sąjungos šalių narių dalyvavimo Bolonijos procese. Nors Bolonijos deklaracijoje apskritai nėra teiginio, kad būtina, norint įgyvendinti tarptautiškumą, mokyti anglų kalba, būtent taip Bolonijos deklaracija interpretuojama daugelyje šalių. Iš tiesų, nei Bolonijos deklaracija, nei kiti su ja susiję vėlesni dokumentai apskritai nekelia kalbinių tarptautinimo dalykų, kurių sprendimas praktiškai paliekamas arba atskiroms šalims narėms, arba paskiram universitetui ar kolegijai. Straipsnis skirtas lingvistinių bendros europinės švietimo ir aukštojo mokslo erdvės kūrimo internacionalizacijos problemų analizei įgyvendinant Bolonijos procesą nacionaliniu lygiu. Jame apžvelgiama kai kurių universitetų (Bolonijos proceso dalyvių) internacionalizacijos patirtis, išryškinami lingvistiniai tarptautinimo aspektai, t. y. parodomos universitetų pastangos, kurių reikia globalizacijai ir daugiakalbystei suderinti bei adekvačiai reaguoti į išryškėjusią įtampą formuojant ir vykdant valstybinės kalbos politiką kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę skatinančios Europos Tarybos kalbų politikos kontekste. Parodoma socialinės atsakomybės sąvokos svarba, analizuojant Bolonijos procesą kalbos politikos požiūriu. Taip pat parodomos ET pastangos sukurti ir įgyvendinti bendrą dėstomųjų kalbų (the languages of education) aprašą.
Authors and Affiliations
Роландас Виталюс Идзелис
Keywords
Related Articles
- EP ID EP102969
- DOI -
- Views 84
- Downloads 0
Criminal Law Terms in Lithuanian, Norwegian and English
The article provides a comparative analysis of criminal law terms denoting criminal activities in the Lithuanian, English and Norwegian languages and discusses the principles of term-formation used in the languages under...
A-t-on besoin de nomeclatures suplémentaires dans les dictionnaires bilingues
Les mégastructures de certains dictionnaires bilingues généraux incluent non seulement leur texte principal, dictionnaire proprement dit, mais aussi de différentes annexes qu’on appelle parfois « des nomenclatures suppl...
Varpų pamėgdžiojimai: akustinės asociacijos ir stereotipai
Straipsnyje tiriama varpų akustikos įtaka varpų onomatopėjai, jos tarpkultūrinis ir kūrybinis aspektai. Tiriamoji medžiaga – varpų garso įrašai, jų skiemengarsinės1 imitacijos ir lietuvių (tradiciniai vokaliniai) varpų...
Aspects of Using Grammatical and Lexical Transformations in the Translation of Stephen J. Dubner and Steven D. Levitt’s “Freakonomics”
The article underlines the importance of coherence and cohesion of the texts created by translators. The quality of a translation depends on the linguistic as well as extra-linguistic competence of the translator, who sh...
Daugiakalbystė kaip L. Karsavino kalbinės sąmonės konstanta. Apie L. Karsavino traktato Apie tobulybę vertimą
Daugiakalbystė – tai daugiaplanis reiškinys, kurį būtina tyrinėti kompleksiškai, analizuoti iš skirtingų požiūrio taškų. Globalizacijos sąlygomis daugiakalbystės tyrimai turi mokslinę reikšmę, smarkiai viršijančią strukt...