PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO TARIFO ANALIZĖ LIETUVOJE DARNAUS VYSTYMOSI KONTEKSTE
Journal Title: VADYBA - Year 2010, Vol 17, Issue 1
Abstract
Pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) yra vartojimo mokestis. Lietuvoje šis mokestis įvestas 1994 m., o 18 proc. tarifo dydis išliko iki 2009 m. Nuo 2009 m., prasidėjus recesijai, buvo imtasi fiskalinės politikos priemonių, t.y. mokesčių tarifų didinimo. Kadangi PVM yra vartojimo mokestis, jo dydžio koregavimu buvo reguliuojamas infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Šiame straipsnyje yra parodoma, kad Lietuvai nereikėjo didinti PVM tarifo iki 21 proc., nes jo padidinimas išbalansuoja visą ekonomiką, turi neigiamos įtakos tiek gamybos lygiui, tiek ir visai makroekonomikai. Darnaus vystymosi principas reiškia, kad reikia vienodai skirti dėmesio ekonominei, socialinei bei aplinkosauginei sričiai tam, kad šalis galėtų vystytis darniai. Tačiau toks PVM mokesčio padidinimas parodo, kad recesijos laikotarpiu darnus vystymasis yra pamirštamas. PVM tarifo padidinimas iš pradžių lemia kainų didėjimą, tačiau kainų lygis po to linkęs mažėti, nes šalyje esant recesijai ir mažesnėms vartotojųpajamoms dėl pabrangusių prekių mažėja vartojimas. Todėl didėjant nedarbo lygiui bei gamybos augimo tempui derėtų vykdyti skatinamąją fiskalinępolitiką, t.y. mažinti mokesčių tarifus, o ypač PVM. Standartinis PVM tarifas yra tik tam tikroms prekėms ir paslaugoms, tačiau Lietuvoje yra numatyti ir lengvatiniai PVM tarifai. Kalbant apie darnų vystymąsi, PVM tarifų padidinimas recesijos metu išbalansuoja ryšį tarp trijų sričių: ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio. Tačiau lengvatinis PVM tarifas kai kurioms prekėms leidžia išlaikyti nepakitusias kainas, o tuo pačiu ir mažesnį infliacijos lygį. Prekėms nustačius lengvatinį PVM tarifą, būtų skatinamas vartojimas trumpuoju laikotarpiu, tačiau vidutiniu laikotarpiu turėtųįtakos infliacijos lygiui. Todėl atsižvelgus į ekonominę padėtį ir sparčiau kylantį infliacijos lygį, derėtų padidinti standartinio dydžio PVM tarifą, kad būtų ribojamas vartojimo augimas. Išlaikant stabilią ekonominę padėtį būtų galima vykdyti darnaus vystymosi politiką.
Authors and Affiliations
Aidas Dilius, Roberta Kareivaitė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP461236
- DOI -
- Views 43
- Downloads 0
KAPITALO STRUKTŪROS ĮTAKA ĮMONIŲ PELNINGUMO RODIKLIAMS
Sudėtinga nustatyti bendrą kapitalo struktūros poveikį pelningumo rodikliams, taip pat nėra aišku, kokius rodiklius kapitalo struktūra įtakoja labiausiai, kokiems rodikliams turi teigiamos ir kokiems neigiamos įtakos. Įm...
THE ROLE OF THE POLICE IN ENSURING PUBLIC ORDER
The aim of the article is to reveal the role of the police as one of the law enforcement bodies in the maintenance of the law and order in the country. There are identified the main areas of the activity of the police in...
FROM HEALTHCARE MANAGER'S COMPETENCIES TO HEALTHCARE ORGANIZATION'S COMPETENCES
Competency identification systems need to identify both – personal (mostly managerial/leadership) competencies and organizational competences. This article is focused on identification the common competencies of healthca...
VARTOTOJŲ LOJALUMAS KAIP EFEKTYVIOS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VADYBOS REZULTATAS
Siekdamos išsiskirti verslo organizacijų gausybėje, vis daugiau organizacijų konkurencinio pranašumo siekia naudodamos ryšių su vartotojais valdymo (CRM), asmeninio marketingo ar kitas priemones. Šios priemonės, žinoma,...
ORGANIZATIONAL AND NATIONAL CULTURE: IMPLICATIONS FOR EXPANDING HIGH IMPACT ENTREPRENEURSHIP IN LITHUANIA
National culture plays a strong role in fostering entrepreneurial organizations. When a country’s cultural values are aligned with organizational culture, entrepreneurs can be highly successful. Lithuania’s score of 51...